Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas
Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas
G. Tautkeviciene, V. Petrikaite, M. Eidukeviciute
Kauno technologijos universiteto biblioteka šiais metais švenčia garbingą 90-ties metų jubiliejų.
Kauno technologijos universiteto bibliotekos pradžia siejama su 1923 m. sausio 1 d. Lietuvos universitete įkurta biblioteka, kurios istorinė raida ir plėtra turėjo didelę reikšmę šalies kultūros ir mokslo istorijai. Per 90 metų Biblioteka nuėjo ilgą pasikeitimų kelią, išaugdama į vieną didžiausių bibliotekų Lietuvoje, tačiau būtent pastaruoju metu tenka susidurti ir su didžiausiais iššūkiais – kaip kompiuterių ir interneto amžiuje išlaikyti skaitytojų skaičių ir jį dar pagausinti...
I. Urbonaitė-Vainienė
Per dvi savaites į naująją Vilniaus universiteto biblioteką baigs keliauti paskutinės knygos. Jei visas sustatytume į eilę, nutįstų 70 kilometrų ilgio lentyna, kaip nuo Vilniaus iki Molėtų. Tiek knygų gali sverti maždaug 844 tonas: kaip trys ant svarstyklių uždėtos Laisvės statulos be turistų arba 40 tolimųjų reisų sunkvežimių kartu su vairuotojais...
S. Kairys
Dr. Marija Prokopčik, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos direktorė informacinei, mokslinei ir kultūros paveldo veiklai: mes dirbame...
E. Banionyte, A. Vaskeviciene, G. Tautkeviciene
G. Tautkevičienė, V. Kučiukas, A. Štreimikis, L. Bloveščiūnienė, L. Stabingis
Šio straipsnio tikslas – pristatyti Lietuvos akademinę elektroninę biblioteką (eLABa), veikiančią kaip nacionalinę jungtinę atviros prieigos (AP) talpyklą, jos kūrimo tikslus ir integravimo į pasaulio ir Europos AP paieškos ir pateikimo sistemas praktiką ir naudą. eLABa naudoja naujovišką talpyklų programinę įrangą Fedora ir išplėtotą infrastruktūrą, leidžiančią kaupti įvairių tipų mokslo ir studijų objektus ir garantuojančią šių objektų metaduomenų teikimą OAI-PMH protokolu trimis formatais OAI DC, OAI ETD-MS ir MARCXML. eLABa nuolat pildoma naujais visateksčiais dokumentais...
J. Kuprienė, Ž. Petrauskienė
Šio straipsnio tikslas – skleisti informaciją apie judėjimo dėl atviros prieigos svarbą, kad būtų užtikrintas studijų bei mokslo aprūpinimas naujausia literatūra bei mokslo atvirumas visuomenei, bendradarbiavimas, dalinimasis informacija. Šio tikslo siekiama apžvelgiant prieigos prie mokslinės produkcijos problematiką ir galimybes Lietuvoje bei parodant atviros prieigos strategijos formavimo Lietuvoje būtinumą. Straipsnyje aprašoma atviros prieigos judėjimo Lietuvoje veikla, trumpai pristatomi su AP susijusių tyrimų rezultatai bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto nuomonė dėl atviros prieigos reikalingumo...
M. Kretaviciene
Straipsnyje apžvelgiama Baltijos šalių veikla ir pasiekimai atviros prieigos (Open Access) tema. Vienas pirmųjų šios iniciatyvos projektų buvo Atviros visuomenės instituto Budapešte 2003 m. paremtas Kauno medicinos universiteto projektas tapti BioMedCentral portalo institucijos nariu, kuris suteikė galimybę KMU mokslininkams publikuotis atviros prieigos e. žurnaluose. Vėliau šio atviros prieigos portalo nariu tapo Vilniaus universiteto Onklogijos institutas. Vėliau Baltijos šalyse pradėtos kurti nacionalinės e. dokumentų talpyklos, elektroninės bibliotekos: eLABa Lietuvoje, DSpace – Estijoje, Letonica – Latvijoje. eLABa – tai Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo (LABT) projektas, remiamas ES struktūrinių fondų. Šioje elektroninėje bibliotekoje talpinamos e. tezės, disertacijos, moksliniai straipsniai, kmygos ir kiti dokumentai...
Eilės – šis reiškinys akademinėse bibliotekose yra pamirštas. Kauno medicinos universiteto biblioteka buvo pirmoji šalyje, kurioje buvo įdiegtos technologijos, naudojančios radijo bangas leidinių identifikavimui ir cirkuliacijai. Vėliau tokia sistema buvo įdiegta ir Mykolo Romerio universiteto bibliotekoje, jau greitai ja naudosis ir Šiaulių universiteto bibliotekos skaitytojai...
V.R. Mušankovienė, V. Rėklaitis, A. Štreimikis
Aptariama e. leidybos mokymo programa, jungianti keturis mokymo modulius. Šie mokymo moduliai sukurti ir pravesti vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą projektą „Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams“. Rengiant mokymo modulius išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas į mokymo kokybės užtikrinimo praktiką, apimančią visą mokymo programos gyvavimo ciklą, pradedant mokymo modulių projektavimu, jų įgyvendinimu ir pateikimu kursantams...