Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas
Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas
2000 m. spalio 7 d.
ALEPH 500 Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose
Lina Bloveščiūnienė, Antanas Štreimikis, Vilius Kučiukas
Įžanga
Bibliotekinių informacijos sistemų kūrimas ir vystymas yra svarbus strateginis intelektualiosios visuomenės informavimo veiksnys. Šiandien pasaulyje paplitusios integruotos bibliotekinės sistemos, kurios kuriamos, vystomos ir palaikomos didelės grupės specialistų, turinčių dešimtmečių patyrimą. Tokios sistemos leidžia efektyviai tenkinti ne tik atskirų bibliotekų, bet ir jų konsorciumų poreikius, pvz., taikant kooperuotą leidinių įsigijimą, paskirstytą katalogavimą, kuriant savo ir suvestinį katalogą. Jos sudaro galimybes jungtis su kitomis bibliotekomis, naudojant tam skirtus protokolus, pvz., Z39.50. Šios sistemos suteikia bibliotekų skaitytojams puikią galimybę per internetą susirasti reikiamus leidinius, juos užsisakyti ir t. t.
Lietuvos rektorių konferencijos pavedimu Kauno technologijos universitetas vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų integralios informacijos sistemos projektą, kuris dar vadinamas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklu (LABT). Pagrindinis LABT tikslas – aprūpinti visas Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekas specializuota šiuolaikine, integralia, pasaulyje plačiai naudojama bibliotekine programine įranga. Šiame straipsnyje apžvelgiami integralios bibliotekinės sistemos ALEPH 500 pasirinkimo, adaptavimo, diegimo etapai bei perspektyvos.
LABT sudėtinė LIBIS dalis
1993 m. buvo įkurtas Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimas (LMBS), kurio tikslas – padėti įgyvendinti integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) projektavimo, įdiegimo, eksploatavimo ir finansavimo projektus. Pritariant LMBS, 1995 m. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka (LNB) paskelbė konkursą LIBIS projektui parengti. Konkursą laimėjęs Kauno technologijos universitetas (KTU) parengė LIBIS projektą, pagrįstą išsamia situacijos analize, aiškiai suformuluota sistemos strategija ir plėtra, pateikė ekonominį pagrindimą mokslinėms, viešosioms bei specialiosioms (viso 82) bibliotekoms automatizuojant jų veiklos procesus. Šis projektas 1996 m. buvo įrašytas į Valstybinę ryšių ir informatikos plėtojimo programą. 1997-1999 metų laikotarpiui jam buvo skirtas valstybės ir Soros’o fondo finansavimas [7; 9].
Siekiant efektyviau diegti LIBIS Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose, 1997 m. buvo įkurta Lietuvos akademinių bibliotekų asociacija (LABA). Ji pavedė KTU LIBIS projekto pagrindu parengti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų kompiuterizavimo projektą „Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas“ (LABT). Jo pagrindinis tikslas – aprūpinti Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekas (LABT bibliotekas) šiuolaikine, pasaulyje pripažinta bibliotekine sistema. LABT projektui pritarė Lietuvos rektorių konferencija ir jam buvo skirtas papildomas finansavimas. Nuo 1998 m. Lietuvos rektorių konferencijos pavedimu KTU vykdo LABT.
Toliau apibūdinami pagrindiniai LABT vykdymo etapai: LABT konkursas, ALEPH 500 adaptavimas, diegimas, mokymas, pataisos, naujų galimybių įsisavinimas.
LABT konkursas
Įgyvendinant LABT projektą, 1998 m. organizuotas atviras tarptautinis konkursas bibliotekinei sistemai įsigyti. Jis buvo paskelbtas 1998 m. dienraštyje „Lietuvos rytas“, internete bei informuota 30 firmų, kuriančių bibliotekines sistemas. Konkursinę medžiagą įsigijo 5 firmos, kurios pateikė savo pasiūlymus.
Siekiant kuo objektyviau įvertinti siūlomas bibliotekines sistemas, buvo organizuoti jų vieši pristatymai, kuriuose dalyvavo visų Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų atstovai.
Po kiekvieno pristatymo komisija atskirai vertino siūlomą bibliotekinę sistemą, remiantis tokiais pagrindiniais konkurso dokumentuose suformuotais reikalavimais: dalyvio patikimumas, siūlomos sistemos populiarumas pasaulyje, programinės įrangos serverinės ir klientinės dalių reikalavimai techninei įrangai, realizuotų bibliotekinių funkcijų kiekis ir kokybė, bibliografinių standartų (UNIMARC, UNIMARC/Authority, ISBD ir pan.) įgyvendinimas, daugiakalbių bibliografinių ir autoritetinių įrašų galimybė, suvestinis katalogas, ryšys su kitomis plačiai naudojamomis sistemomis per Z39.50 protokolą, galimybė siūlomai sistemai integruotis su akademine administracine sistema, naudojamos DBVS populiarumas Lietuvoje, licencijų, diegimo ir metinės priežiūros kainos.
Rengiant konkurso dokumentus, remtasi Danijos ir Australijos bibliotekinių sistemų ekspertų metodine medžiaga [2; 10].
Detaliai išnagrinėjus visus pasiūlymus, komisijos nuomonė sutapo su seminarų dalyvių nuomone – geriausiai konkurso reikalavimus tenkinančiomis buvo pripažintos firmų Ex Libris Ltd. ir Dynix GmbH pasiūlytos sistemos ALEPH 500 bei HORIZON 5.0 su RSS 1.0. Joms atitinkamai buvo skirtos pirmoji ir antroji vietos. Firmos Innovative Interfaces Inc. sistema INNOPAC Millennium, būdama ne žemesnio lygio nei pirmosios dvi, nepalaikė privalomo UNIMARC formato, todėl jai buvo pripažinta trečioji vieta. Komisija akcentavo, kad IT ALISE Ltd. ir UAB Sigmanta pasiūlytos ALISE bei LIBIS BPI žymiai nusileidžia savo galimybėmis pirmosioms trims.
1998 m. KTU ir Ex Libris Ltd. atstovai pasirašė ALEPH 500 įsigijimo sutartį.
Pagal šią sutartį KTU įsteigtas bibliotekinės programinės įrangos aptarnavimo centras (BPIAC), kurio tikslas adaptuoti, diegti ir prižiūrėti ALEPH 500 programinę įrangą (ALEPH) LABT bibliotekose.
Kiekvienoje bibliotekoje paskirti atsakingi už ALEPH diegimą asmenys, kurie kartu yra LABT diegimo grupės nariai. Sudaryta LABT ekspertų grupė UNIMARC klausimams spręsti.
1999 m. pradžioje pradėtas ALEPH adaptavimas ir testavimas. Nuspręsta atlikti pirmąjį diegimą KTU bibliotekoje. Adaptuotą KTU ALEPH variantą nutarta tiražuoti kitoms LABT bibliotekoms.
ALEPH klientinės ir serverinės dalies adaptavimas bei testavimas
Pirmas žingsnis adaptuojant ALEPH klientinę dalį – jo pagrindinių modulių (Komplektavimo, Katalogavimo, OPAC, Skaitytojų aptarnavimo ir kt.), veikiančių Windows 9X/NT/2000 terpėse, sąsajos (GUI) vertimas į lietuvių kalbą.
Atliekant GUI vertimą iš anglų kalbos į kitą kalbą, mūsų atveju lietuvių, buvo naudojama patogi ALEPH galimybė – kalbos vadybininkas (language manager). Per 1999 m. parengta keletas ALEPH klientinės dalies (kliento) vertimo variantų, kuriuose įvertinta testavimo ir eksploatavimo metu pastebėti netikslumai ir trūkumai.
LABT bibliotekoms sudaryta galimybė pačioms diegti klientą bei jo vertimą, naudojantis KTU bibliotekos ALEPH WWW svetainėje patalpintais instaliaciniais variantais. Vartotojo kompiuteryje ALEPH automatiškai atlieka įdiegto kliento versijos tikrinimą ir, vartotojui sutikus, atnaujina anksčiau įdiegtus modulius.
Svarbus ir darbui imlus procesas – ALEPH serverinės dalies tvarkymas. Jį sudaro pradinės ALEPH bibliotekos sukūrimas, lentelių konfigūravimas ir vertimas, atsižvelgiant į bibliotekų poreikius. Šis darbas atliktas KTU SUN serveryje, UNIX terpėje vi redaktoriaus pagalba. Sekantis žingsnis – jau adaptuoto ALEPH funkcionalumo tikrinimas.
Konfigūravimo ir testavimo metu išplėstos kai kurių funkcijų galimybės. Ex Libris programuotojai pakoregavo ryšių tarp bibliografinių įrašų programą pagal UNIMARC reikalavimus [6; 11]. Šiuo metu ALEPH sukuria hierarchinius ir horizontalius ryšius tarp įrašų, automatiškai sugeneruoja informaciją ryšių pastabose. Kiekvienas įrašo atvaizdavimo formatas reikalavo ir reikalauja didelio įdirbio, siekiant korektiškai ir pagal poreikius atvaizduoti įrašo informaciją. Realizuojant šią užduotį, sukurta papildoma programa, išsprendusi daugialygio aprašo, pagrįsto aprašo duomenų skirstymu į du ar daugiau lygių atvaizdavimą pagal ISBD [5]. Šiuo metu rengiamas sudėtinių dalių aprašo išvedimas pagal ISBD.
Pasirinkti ALEPH funkcijų realizavimo būdai. UNIMARC/B yra bibliografinis formatas, neturintis žymeklių duomenims apie fondus. Ankstesnėse bibliotekinėse sistemose fondų informaciją LABT bibliotekos nurodė UNIMARC/B 9XX bloke. ALEPH fondų informacija įvedama vieną kartą specialiai tam skirtoje Leidinių funkcijoje ir nebedubliuojama bibliografinio įrašo 9XX bloke. Kiekvienas bibliografinis įrašas OPAC'e pateikiamas su fondų informacija. Šiuos duomenis ALEPH generuoja specialios bibliografinių įrašų praplėtimo administracine informacija programos dėka. Serialinių leidinių registravimui sistema leidžia naudoti vieną iš dviejų būdų t. y., numerių registravimo tvarkaraštį arba specialius USMARC laukus. LABT bibliotekų pasirinkimas – numerių registravimo tvarkaraštis, nes UNIMARC atitinkami laukai yra neapibrėžti.
Atlikti lentelių koregavimai. Siekiant kuo didesnio bibliografinių įrašų atitikimo UNIMARC standarto reikalavimams, koreguotos ALEPH lentelės, pagal kurias vykdomas laukų, įrašų tikrinimas. Atitinkamose tarpusavyje susijusiose lentelėse nustatyti laukai, indikatoriai, polaukių kodai, jų turinio tikrinimo požymiai, laukų, polaukių privalomumas ir pasikartojamumas, polaukių ir laukų tarpusavio priklausomybė, klaidų pranešimai ir kt.
Atlikti kiti nustatymai. Cirkuliacijos modulyje, be tradicinio leidinių išdavimo, grąžinimo, įdiegtos ALEPH virtualios skaityklos, išankstinio leidinių užsakymo trumpam laikotarpiui bei užsakymų leidiniams valdymo funkcijos. Pastarosios įdiegimas bibliotekoje susilaukė skaitytojų pritarimo, nes atsisakyta užsakymų lapelių pildymo ranka. Informacija operatyviai pasiekia tiek bibliotekininką apie skaitytojo pageidaujamą leidinį, tiek ir skaitytoją apie užsakymo įvykdymą. Minėtų cirkuliacijos funkcijų (kaip ir visų kitų) nustatymas yra susijęs su įvairių parametrų tvarkymu – skaitytojų ir leidinių būviais, leidinių saugojimo vieta ir grąžinimo terminais, bibliotekos darbo laiku, specialios spausdinimo programos pritaikymo, užduočių valdymo modulio įsisavinimo ir visus nustatymus lydinčiais organizaciniais sprendimais.
Problemos ir aktualūs sprendimai. Šiuo metu į ALEPH yra užkrautas LNB autoritetinės dalykų bazės eksperimentinis variantas. Tarp ALEPH ir LIBIS BPI, kurią eksploatuoja LNB, egzistuoja esminis skirtumas naudojant nuorodas, siejančias autoritetinius ir bibliografinius įrašus. LIBIS BPI naudojasi skaitmeninėmis nuorodomis, ALEPH – laukų tekstu. Šiuo metu ieškomi reikalingi sprendimai, leidžiantys kuo racionaliau importuoti LNB autoritetinę dalykų ir vardų bazę į ALEPH.
Naudojant ALEPH priemones pasiūlytas aukštųjų mokyklų darbuotojų ir studentų publikacijų duomenų bazių formavimo būdas. Šių bazių tikslas – kataloguoti ir registruoti publikacijas, pvz., darbuotojų monografijas, disertacijas, ataskaitas, konferencijų pranešimus, straipsnius iš serialinių leidinių ir kt.
Einamuoju laikotarpiu analizuojamos galimybės, leisiančios išvesti kuo įvairesnę ALEPH sukauptų duomenų statistinę ir faktografinę informaciją pagal bibliotekų poreikius.
ALEPH WWW adaptavimas. Siekiant pagerinti daugiakalbės informacijos atvaizdavimo kokybę, adaptuota ALEPH WWW versija, naudojanti Unicode (UTF-8).
Šią versiją sudaro šimtai WWW puslapių, parametrų, simbolių perkodavimo ir rūšiavimo lentelių bei specializuotas ALEPH WWW serveris, užtikrinantis gerą funkcionalumą. Dauguma ALEPH puslapių parengta naudojant Java Script programavimo kalbą.
KTU Skaičiavimo centro ir BPIAC specialistai ištyrė, kad, atlikus reikalingus nustatymus, Microsoft Visual Interdev sistema – labiausiai tinkama ALEPH WWW puslapių pervedimui į UNICODE (UTF-8). Naudojant šia sistemą, parengtas ir paskleistas LABT bibliotekoms adaptuotas ALEPH WWW variantas lietuvių ir anglų kalbomis.
LABT bibliotekose pradėtas eksploatuoti ALEPH WWW, naudojant UNICODE (UTF-8), toliau diegiamas ir kitose šalyse, pvz., Latvijoje.
Adaptuoto ALEPH tiražavimas, diegimas ir eksploatavimas
Siekiant supaprastinti KTU bibliotekos adaptuoto varianto tiražavimą kitoms LABT bibliotekoms, nutarta automatizuoti pradinės ALEPH bibliotekos kūrimą. Tuo tikslu, naudojant UNIX tcsh kalbą, sukurtas specialus procedūrų paketas.
Per 1999 m. BPIAC specialistai atliko LABT bibliotekų SUN serverių parengimą, įskaitant UNIX, Oracle ir adaptuoto ALEPH įdiegimą.
LABT bibliotekų specialistai, talkinant BPIAC, tęsė ALEPH konfigūravimą savo serveriuose, nustatydami specifinius bibliotekos parametrus, tokius kaip, struktūriniai padaliniai (filialai, skyriai), jų tarpusavio sąveika ir pan.
1999 m. pabaigoje keturios LABT bibliotekos, nustačiusios minėtus specifinius parametrus, ir neturinčios importuotinų duomenų, iš karto pradėjo ALEPH eksploatavimą.
Daugelis LABT bibliotekų, įskaitant KTU, prieš naudojant ALEPH, eksploatavo kitas bibliotekines sistemas, pvz., Cicero, BIBLIO, ALISE, UNICAT ir pan. Pirmaeilis uždavinys diegiant ALEPH šiose bibliotekose – sukauptų bibliografinių ir administracinių duomenų importavimas.
Išeksportuoti bibliografiniai įrašai (iš seniau eksploatuotų sistemų) turėjo atitikti ISO 2709 standartą, kuriuo bibliografiniai duomenys importuojami į ALEPH. Papildomai parengtos importuotų duomenų koregavimo programos, tvarkančios įrašų UNIMARC ryšius ir daugiakalbius įrašus.
Siekiant teisingai išeksportuoti administracinius duomenis, rengiamos specifikacijos pagal Ex Libris pateiktas rekomendacijas. Remiantis jomis, kuriami programos-konverteriai, formuojantys failus, kurie importuojami į ALEPH.
Nuo 1999 pabaigos iki 2000 m. vidurio ALEPH pradėjo eksploatuoti dešimt LABT bibliotekų, iš kurių šešios turėjo importuotinų duomenų. Planuojama, kad iki 2000 m. pabaigos visos LABT bibliotekos eksploatuos ALEPH.
Norint sėkmingai vykdyti ALEPH adaptavimą, diegimą ir eksploatavimą reikia nuolat rūpintis jo mokymu.
ALEPH 500 mokymas
Remiantis sutartimi, 1999 m. pradžioje du BPIAC darbuotojai vyko į Jeruzalės technologijų centrą mokytis instaliuoti ir eksploatuoti ALEPH.
Per ALEPH diegimo vienerių metų laikotarpį LABT bibliotekų darbuotojams organizuoti keturi seminarai.
Pirmasis ir trečiasis seminaras supažindino sistemos bibliotekininkus su pagrindinėmis ALEPH funkcijomis ir galimybėmis, sistemos parametrų, lentelių konfigūravimu. Antrojo seminaro tikslas – išmokyti sistemos bibliotekininkus sukurti adaptuotas ALEPH bibliotekas.
Ketvirtasis seminaras pagilino bibliotekininkų žinias praktiškai diegiant ir eksploatuojant ALEPH savo bibliotekose.
Didžioji seminarų dalis buvo įrašinėjama ir transliuojama per internetą, vyko modernioje KTU Skaičiavimo centro (SC) distancinio mokymo centro konferencijų studijoje, praktiniai užsiėmimai – KTU SC kompiuterių klasėse. Seminarų dalyviams buvo parengta ir išplatinta metodinė medžiaga lietuvių bei anglų kalbomis. Svarbiausia seminarų medžiaga įrašyta į CD diskelius ir išplatinta LABT bibliotekoms.
Siekiant operatyviai spręsti ALEPH diegimo ir eksploatavimo klausimus, LABT bibliotekų, BPIAC ir Ex Libris specialistai nuolat bendrauja telefonu, faksu, elektroniniu paštu ir elektroninėse diskusijose. Siekiant betarpiškai išsiaiškinti svarbiausias ALEPH diegimo ir eksploatavimo problemas, Ex Libris atstovas 2 kartus per metus vizituoja LABT bibliotekas.
ALEPH pataisos, naujos galimybės ir perspektyvos
Ex Libris savo vartotojams nuolat pateikia pataisas ir patobulinimus. Susikaupus tam tikram jų skaičiui, Ex Libris pateikia eksploatuojamo ALEPH „fresh“ variantą, kurį rekomenduoja testuoti ir diegti. Per metus BPIAC gavo keturis „fresh“ ALEPH variantus, iš kurių du įdiegti LABT bibliotekose. Paskutiniajame variante užregistruota apie 800 pataisų.
ALEPH sparčiai vystomas. Pavyzdžiui, 2000 m. kovo mėn. Ex Libris pristatė modernią ir perspektyvią ALEPH MetaLib galimybę. Jos pagalba sukuriama virtuali biblioteka, naudojant įvairias bibliotekines sistemas. Pavyzdžiui, Vokietijos bibliotekų susivienijimas KOBV, naudodamas ALEPH MetaLib, kuria savo modernią virtualią biblioteką [8].
Ex Libris kuria ir aukštesnes ALEPH versijas, įvertinančias buvusiųjų pataisas bei praplėstas naujomis galimybėmis ir kokybiškesniais sprendimais, besiremiančiais pažangiausiomis informacinėmis technologijomis.
Šiuo metu Ex Libris aktyviai rengia naują ALEPH versiją, kurioje bus pilnai įdiegtas UNICODE simbolių kodavimo standartas bei MetaLib galimybė. Naudojantis šia galimybe netolimoje ateityje įmanoma sukurti virtualią biblioteką, integruojančią mokslines Lietuvos bibliotekas, naudojančias ALEPH ir kitas sistemas, pvz., LIBIS BPI. Tai padėtų įgyvendinti esminį LIBIS ir LABT tikslą – Lietuvos bibliotekų integravimąsi į bendrą tinklą.
Išvados
Remiantis ankstesnėmis išvadomis teigtina, kad ALEPH pasirinkimas, vykdant LABT, yra teisingas ir perspektyvus.
Literatūra
Library as Information Gateway to the New Millennium :
Proceedings of the 6th Congress of Baltic Librarians, October 5-6, 2000, Vilnius, Lithuania / Lithuanian Librarian's Association.
Vilnius, 2000. 277 p.
